šnaikšt

šnáikšt interj. Lp žr. šnikšt: Šnáikšt ir atpjovė raganai liežuvį (ps.) Vrn. Kai pintinė sustojo, smuikininkas, truputį pamąstęs, išsiėmė peilį, virves šmaikšt ir pasileido krist SI207.